įgersimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgersimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgersimas, mot. g. įgersima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgersimas	įgersimi	įgersima	įgersimos	įgersima	-
kilm.	įgersimo	įgersimų	įgersimos	įgersimų	-	-
naud.	įgersimam	įgersimiems	įgersimai	įgersimoms	-	-
gal.	įgersimą	įgersimus	įgersimą	įgersimas	-	-
įnag.	įgersimu	įgersimais	įgersima	įgersimomis	-	-
viet.	įgersimame	įgersimuose	įgersimoje	įgersimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgersimasis	įgersimieji	įgersimoji	įgersimosios	-	-
kilm.	įgersimojo	įgersimųjų	įgersimosios	įgersimųjų	-	-
naud.	įgersimajam	įgersimiesiems	įgersimajai	įgersimosioms	-	-
gal.	įgersimąjį	įgersimuosius	įgersimąją	įgersimąsias	-	-
įnag.	įgersimuoju	įgersimaisiais	įgersimąja	įgersimosiomis	-	-
viet.	įgersimajame	įgersimuosiuose	įgersimojoje	įgersimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgersimas, mot. g. įgersima.
• Skiemenys: į-ger-si-mu

įgersimu

1. tas, kurį įgers

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---