įgersiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgersiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgersiantis, mot. g. įgersianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgersiąs, įgersiantis	įgersią, įgersiantys	įgersianti	įgersiančios	-	įgersią
kilm.	įgersiančio	įgersiančių	įgersiančios	įgersiančių	-	-
naud.	įgersiančiam	įgersiantiems, įgersiantiem	įgersiančiai	įgersiančioms, įgersiančiom	-	-
gal.	įgersiantį	įgersiančius	įgersiančią	įgersiančias	-	-
įnag.	įgersiančiu	įgersiančiais	įgersiančia	įgersiančiomis	-	-
viet.	įgersiančiame, įgersiančiam	įgersiančiuose, įgersiančiuos	įgersiančioje, įgersiančioj	įgersiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgersiantysis	įgersiantieji	įgersiančioji	įgersiančiosios	-	-
kilm.	įgersiančiojo	įgersiančiųjų	įgersiančiosios	įgersiančiųjų	-	-
naud.	įgersiančiajam	įgersiantiesiems	įgersiančiajai	įgersiančiosioms	-	-
gal.	įgersiantįjį	įgersiančiuosius	įgersiančiąją	įgersiančiąsias	-	-
įnag.	įgersiančiuoju	įgersiančiaisiais	įgersiančiąja	įgersiančiosiomis	-	-
viet.	įgersiančiajame	įgersiančiuosiuose	įgersiančiojoje	įgersiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgersiantis, mot. g. įgersianti.
• Skiemenys: į-ger-sian-čiu

įgersiančiu

1. tas, kuris įgers

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---