įgeriančiom

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgeriančiom (es. l. veik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgeriantis, mot. g. įgerianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgeriąs, įgeriantis	įgerią, įgeriantys	įgerianti	įgeriančios	-	įgerią
kilm.	įgeriančio	įgeriančių	įgeriančios	įgeriančių	-	-
naud.	įgeriančiam	įgeriantiems, įgeriantiem	įgeriančiai	įgeriančioms, įgeriančiom	-	-
gal.	įgeriantį	įgeriančius	įgeriančią	įgeriančias	-	-
įnag.	įgeriančiu	įgeriančiais	įgeriančia	įgeriančiomis	-	-
viet.	įgeriančiame, įgeriančiam	įgeriančiuose, įgeriančiuos	įgeriančioje, įgeriančioj	įgeriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgeriantysis	įgeriantieji	įgeriančioji	įgeriančiosios	-	-
kilm.	įgeriančiojo	įgeriančiųjų	įgeriančiosios	įgeriančiųjų	-	-
naud.	įgeriančiajam	įgeriantiesiems	įgeriančiajai	įgeriančiosioms	-	-
gal.	įgeriantįjį	įgeriančiuosius	įgeriančiąją	įgeriančiąsias	-	-
įnag.	įgeriančiuoju	įgeriančiaisiais	įgeriančiąja	įgeriančiosiomis	-	-
viet.	įgeriančiajame	įgeriančiuosiuose	įgeriančiojoje	įgeriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgeriantis, mot. g. įgerianti.
• Skiemenys: į-ge-rian-čiom

įgeriančiom

1. ta, kuri įgeria

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---