įgamintoms

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgamintoms (būt. l. neveik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgamintas, mot. g. įgaminta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgamintas	įgaminti	įgaminta	įgamintos	įgaminta	-
kilm.	įgaminto	įgamintų	įgamintos	įgamintų	-	-
naud.	įgamintam	įgamintiems	įgamintai	įgamintoms	-	-
gal.	įgamintą	įgamintus	įgamintą	įgamintas	-	-
įnag.	įgamintu	įgamintais	įgaminta	įgamintomis	-	-
viet.	įgamintame	įgamintuose	įgamintoje	įgamintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgamintasis	įgamintieji	įgamintoji	įgamintosios	-	-
kilm.	įgamintojo	įgamintųjų	įgamintosios	įgamintųjų	-	-
naud.	įgamintajam	įgamintiesiems	įgamintajai	įgamintosioms	-	-
gal.	įgamintąjį	įgamintuosius	įgamintąją	įgamintąsias	-	-
įnag.	įgamintuoju	įgamintaisiais	įgamintąja	įgamintosiomis	-	-
viet.	įgamintajame	įgamintuosiuose	įgamintojoje	įgamintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgamintas, mot. g. įgaminta.
• Skiemenys: į-ga-min-toms

įgamintoms

1. ta, kurią įgamino

Etimologija

<= įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---