įgamintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įgamintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įgamintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgamintojas	įgamintojai
kilm.	įgamintojo	įgamintojų
naud.	įgamintojui	įgamintojams
gal.	įgamintoją	įgamintojus
įnag.	įgamintoju	įgamintojais
viet.	įgamintojuje	įgamintojuose
šauksm.	įgamintojau	įgamintojai

• Skiemenys: į-ga-min-to-jų
• žr. pagr. f. įgamintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įgamintoja.

įgamintojų

1. tas, kuris įgamina

Etimologija

<= įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---

Daiktavardis

įgamintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įgamintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgamintoja	įgamintojos
kilm.	įgamintojos	įgamintojų
naud.	įgamintojai	įgamintojoms
gal.	įgamintoją	įgamintojas
įnag.	įgamintoja	įgamintojomis
viet.	įgamintojoje	įgamintojose
šauksm.	įgamintoja	įgamintojos

• Skiemenys: į-ga-min-to-jų
• žr. pagr. f. įgamintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įgamintojas.

įgamintojų

1. ta, kuri įgamina

Etimologija

<= įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---