įgamintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgamintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgamintinas, mot. g. įgamintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgamintinas	įgamintini	įgamintina	įgamintinos	įgamintina	-
kilm.	įgamintino	įgamintinų	įgamintinos	įgamintinų	-	-
naud.	įgamintinam	įgamintiniems	įgamintinai	įgamintinoms	-	-
gal.	įgamintiną	įgamintinus	įgamintiną	įgamintinas	-	-
įnag.	įgamintinu	įgamintinais	įgamintina	įgamintinomis	-	-
viet.	įgamintiname	įgamintinuose	įgamintinoje	įgamintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgamintinasis	įgamintinieji	įgamintinoji	įgamintinosios	-	-
kilm.	įgamintinojo	įgamintinųjų	įgamintinosios	įgamintinųjų	-	-
naud.	įgamintinajam	įgamintiniesiems	įgamintinajai	įgamintinosioms	-	-
gal.	įgamintinąjį	įgamintinuosius	įgamintinąją	įgamintinąsias	-	-
įnag.	įgamintinuoju	įgamintinaisiais	įgamintinąja	įgamintinosiomis	-	-
viet.	įgamintinajame	įgamintinuosiuose	įgamintinojoje	įgamintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgamintinas, mot. g. įgamintina.
• Skiemenys: į-ga-min-ti-nuo-ju

įgamintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia įgaminti

Etimologija

<= įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---