įgaminsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgaminsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgaminsimas, mot. g. įgaminsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgaminsimas	įgaminsimi	įgaminsima	įgaminsimos	įgaminsima	-
kilm.	įgaminsimo	įgaminsimų	įgaminsimos	įgaminsimų	-	-
naud.	įgaminsimam	įgaminsimiems	įgaminsimai	įgaminsimoms	-	-
gal.	įgaminsimą	įgaminsimus	įgaminsimą	įgaminsimas	-	-
įnag.	įgaminsimu	įgaminsimais	įgaminsima	įgaminsimomis	-	-
viet.	įgaminsimame	įgaminsimuose	įgaminsimoje	įgaminsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgaminsimasis	įgaminsimieji	įgaminsimoji	įgaminsimosios	-	-
kilm.	įgaminsimojo	įgaminsimųjų	įgaminsimosios	įgaminsimųjų	-	-
naud.	įgaminsimajam	įgaminsimiesiems	įgaminsimajai	įgaminsimosioms	-	-
gal.	įgaminsimąjį	įgaminsimuosius	įgaminsimąją	įgaminsimąsias	-	-
įnag.	įgaminsimuoju	įgaminsimaisiais	įgaminsimąja	įgaminsimosiomis	-	-
viet.	įgaminsimajame	įgaminsimuosiuose	įgaminsimojoje	įgaminsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgaminsimas, mot. g. įgaminsima.
• Skiemenys: į-ga-min-si-ma-sis

įgaminsimasis

1. tas, kurį įgamins

Etimologija

<= įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---