įgamindavusiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgamindavusiam (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgamindavęs, mot. g. įgamindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgamindavęs	įgamindavę	įgamindavusi, įgamindavus	įgamindavusios	-	įgamindavę
kilm.	įgamindavusio	įgamindavusių	įgamindavusios	įgamindavusių	-	-
naud.	įgamindavusiam	įgamindavusiems	įgamindavusiai	įgamindavusioms	-	-
gal.	įgamindavusį	įgamindavusius	įgamindavusią	įgamindavusias	-	-
įnag.	įgamindavusiu	įgamindavusiais	įgamindavusia	įgamindavusiomis	-	-
viet.	įgamindavusiame	įgamindavusiuose	įgamindavusioje	įgamindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgamindavusysis	įgamindavusieji	įgamindavusioji	įgamindavusiosios	-	-
kilm.	įgamindavusiojo	įgamindavusiųjų	įgamindavusiosios	įgamindavusiųjų	-	-
naud.	įgamindavusiajam	įgamindavusiesiems	įgamindavusiajai	įgamindavusiosioms	-	-
gal.	įgamindavusįjį	įgamindavusiuosius	įgamindavusiąją	įgamindavusiąsias	-	-
įnag.	įgamindavusiuoju	įgamindavusiaisiais	įgamindavusiąja	įgamindavusiosiomis	-	-
viet.	įgamindavusiajame	įgamindavusiuosiuose	įgamindavusiojoje	įgamindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgamindavęs, mot. g. įgamindavusi.
• Skiemenys: į-ga-min-da-vu-siam

įgamindavusiam

1. tas, kuris įgamindavo

Etimologija

<= įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---