įgaminamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgaminamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgaminamas, mot. g. įgaminama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgaminamas	įgaminami	įgaminama	įgaminamos	įgaminama	-
kilm.	įgaminamo	įgaminamų	įgaminamos	įgaminamų	-	-
naud.	įgaminamam	įgaminamiems	įgaminamai	įgaminamoms	-	-
gal.	įgaminamą	įgaminamus	įgaminamą	įgaminamas	-	-
įnag.	įgaminamu	įgaminamais	įgaminama	įgaminamomis	-	-
viet.	įgaminamame	įgaminamuose	įgaminamoje	įgaminamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgaminamasis	įgaminamieji	įgaminamoji	įgaminamosios	-	-
kilm.	įgaminamojo	įgaminamųjų	įgaminamosios	įgaminamųjų	-	-
naud.	įgaminamajam	įgaminamiesiems	įgaminamajai	įgaminamosioms	-	-
gal.	įgaminamąjį	įgaminamuosius	įgaminamąją	įgaminamąsias	-	-
įnag.	įgaminamuoju	įgaminamaisiais	įgaminamąja	įgaminamosiomis	-	-
viet.	įgaminamajame	įgaminamuosiuose	įgaminamojoje	įgaminamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgaminamas, mot. g. įgaminama.
• Skiemenys: į-ga-mi-na-mą

įgaminamą

1. ta, kurią įgamina

Etimologija

<= įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---