įgaminę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgaminę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgaminęs, mot. g. įgaminusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgaminęs	įgaminę	įgaminusi, įgaminus	įgaminusios	-	įgaminę
kilm.	įgaminusio	įgaminusių	įgaminusios	įgaminusių	-	-
naud.	įgaminusiam	įgaminusiems	įgaminusiai	įgaminusioms	-	-
gal.	įgaminusį	įgaminusius	įgaminusią	įgaminusias	-	-
įnag.	įgaminusiu	įgaminusiais	įgaminusia	įgaminusiomis	-	-
viet.	įgaminusiame	įgaminusiuose	įgaminusioje	įgaminusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgaminusysis	įgaminusieji	įgaminusioji	įgaminusiosios	-	-
kilm.	įgaminusiojo	įgaminusiųjų	įgaminusiosios	įgaminusiųjų	-	-
naud.	įgaminusiajam	įgaminusiesiems	įgaminusiajai	įgaminusiosioms	-	-
gal.	įgaminusįjį	įgaminusiuosius	įgaminusiąją	įgaminusiąsias	-	-
įnag.	įgaminusiuoju	įgaminusiaisiais	įgaminusiąja	įgaminusiosiomis	-	-
viet.	įgaminusiajame	įgaminusiuosiuose	įgaminusiojoje	įgaminusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgaminęs, mot. g. įgaminusi.
• Skiemenys: į-ga-mi-nę

įgaminę

1. tas, kuris įgamino

Etimologija

<= įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

---