įgaminąs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgaminąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgaminantis, mot. g. įgaminanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgaminąs, įgaminantis	įgaminą, įgaminantys	įgaminanti	įgaminančios	-	įgaminą
kilm.	įgaminančio	įgaminančių	įgaminančios	įgaminančių	-	-
naud.	įgaminančiam	įgaminantiems, įgaminantiem	įgaminančiai	įgaminančioms, įgaminančiom	-	-
gal.	įgaminantį	įgaminančius	įgaminančią	įgaminančias	-	-
įnag.	įgaminančiu	įgaminančiais	įgaminančia	įgaminančiomis	-	-
viet.	įgaminančiame, įgaminančiam	įgaminančiuose, įgaminančiuos	įgaminančioje, įgaminančioj	įgaminančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgaminantysis	įgaminantieji	įgaminančioji	įgaminančiosios	-	-
kilm.	įgaminančiojo	įgaminančiųjų	įgaminančiosios	įgaminančiųjų	-	-
naud.	įgaminančiajam	įgaminantiesiems	įgaminančiajai	įgaminančiosioms	-	-
gal.	įgaminantįjį	įgaminančiuosius	įgaminančiąją	įgaminančiąsias	-	-
įnag.	įgaminančiuoju	įgaminančiaisiais	įgaminančiąja	įgaminančiosiomis	-	-
viet.	įgaminančiajame	įgaminančiuosiuose	įgaminančiojoje	įgaminančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgaminantis, mot. g. įgaminanti.
• Skiemenys: į-ga-mi-nąs

įgaminąs

1. tas, kuris įgamina

Etimologija

<= įgaminti, įgamina, įgamino <= į- + gaminti, gamina, gamino

Antonimai

    įgaminąs: bendrai

neįgaminąs (lt)

Vertimai

  įgaminąs: bendrai

---