įgėrike

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

įgėrike (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įgėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgėrikas	įgėrikai
kilm.	įgėriko	įgėrikų
naud.	įgėrikui	įgėrikams
gal.	įgėriką	įgėrikus
įnag.	įgėriku	įgėrikais
viet.	įgėrike	įgėrikuose
šauksm.	įgėrike	įgėrikai

• Skiemenys: į-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. įgėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. įgėrikė.

įgėrike

1. tas, kuris įgeria

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

įgėrike (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: įgėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgėrikė	įgėrikės
kilm.	įgėrikės	įgėrikių
naud.	įgėrikei	įgėrikėms
gal.	įgėrikę	įgėrikes
įnag.	įgėrike	įgėrikėmis
viet.	įgėrikėje	įgėrikėse
šauksm.	įgėrike	įgėrikės

• Skiemenys: į-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. įgėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. įgėrikas.

įgėrike

1. ta, kuri įgeria

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---