įgėrę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įgėrę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įgėręs, mot. g. įgėrusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgėręs	įgėrę	įgėrusi, įgėrus	įgėrusios	-	įgėrę
kilm.	įgėrusio	įgėrusių	įgėrusios	įgėrusių	-	-
naud.	įgėrusiam	įgėrusiems	įgėrusiai	įgėrusioms	-	-
gal.	įgėrusį	įgėrusius	įgėrusią	įgėrusias	-	-
įnag.	įgėrusiu	įgėrusiais	įgėrusia	įgėrusiomis	-	-
viet.	įgėrusiame	įgėrusiuose	įgėrusioje	įgėrusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įgėrusysis	įgėrusieji	įgėrusioji	įgėrusiosios	-	-
kilm.	įgėrusiojo	įgėrusiųjų	įgėrusiosios	įgėrusiųjų	-	-
naud.	įgėrusiajam	įgėrusiesiems	įgėrusiajai	įgėrusiosioms	-	-
gal.	įgėrusįjį	įgėrusiuosius	įgėrusiąją	įgėrusiąsias	-	-
įnag.	įgėrusiuoju	įgėrusiaisiais	įgėrusiąja	įgėrusiosiomis	-	-
viet.	įgėrusiajame	įgėrusiuosiuose	įgėrusiojoje	įgėrusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įgėręs, mot. g. įgėrusi.
• Skiemenys: į-gė-rę

įgėrę

1. tas, kuris įgėrė

Etimologija

<= įgerti, įgeria, įgėrė <= į- + gerti, geria, gėrė

---