ēst

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Latgalių kalba[taisyti]

Veiksmažodis[taisyti]

ēst

  1. valgyti (lt)
    Jis natur, kuo ēst.
    Jis neturi, ko valgyti.

Etimologija[taisyti]

Iš Iš indoeuropiečių prokalbės *h₁ed-. Giminiškas bažnytinės slavų k. ꙗсти (jasti), žemaičių k. jiestė.

Išraiškos arba posakiai[taisyti]

Taip pat žiūrėkite[taisyti]



 Latvių kalba[taisyti]

Veiksmažodis[taisyti]

ēst

  1. valgyti (lt)
    Man gribas ēst.
    Man norisi valgyti.
  2. ėsti (lt) (t.p.prk.)
    Ēst kāda mūžu.
    Ėsti kieno gyvenimą.

Etimologija[taisyti]

Iš indoeuropiečių prokalbės *h₁ed-. Giminiškas bažnytinės slavų k. ꙗсти (jasti), lietuvių k. ėsti.

Išraiškos arba posakiai[taisyti]

Taip pat žiūrėkite[taisyti]