vaišintųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

vaišintųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. vaišintas, mot. g. vaišinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišintas	vaišinti	vaišinta	vaišintos	vaišinta	-
kilm.	vaišinto	vaišintų	vaišintos	vaišintų	-	-
naud.	vaišintam	vaišintiems	vaišintai	vaišintoms	-	-
gal.	vaišintą	vaišintus	vaišintą	vaišintas	-	-
įnag.	vaišintu	vaišintais	vaišinta	vaišintomis	-	-
viet.	vaišintame	vaišintuose	vaišintoje	vaišintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	vaišintasis	vaišintieji	vaišintoji	vaišintosios	-	-
kilm.	vaišintojo	vaišintųjų	vaišintosios	vaišintųjų	-	-
naud.	vaišintajam	vaišintiesiems	vaišintajai	vaišintosioms	-	-
gal.	vaišintąjį	vaišintuosius	vaišintąją	vaišintąsias	-	-
įnag.	vaišintuoju	vaišintaisiais	vaišintąja	vaišintosiomis	-	-
viet.	vaišintajame	vaišintuosiuose	vaišintojoje	vaišintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. vaišintas, mot. g. vaišinta.

vaišintųjų

1. tas, kurį vaišino

Etimologija

<= vaišinti, vaišina, vaišino

---