užvogusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užvogusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užvogęs, mot. g. užvogusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvogęs	užvogę	užvogusi, užvogus	užvogusios	-	užvogę
kilm.	užvogusio	užvogusių	užvogusios	užvogusių	-	-
naud.	užvogusiam	užvogusiems	užvogusiai	užvogusioms	-	-
gal.	užvogusį	užvogusius	užvogusią	užvogusias	-	-
įnag.	užvogusiu	užvogusiais	užvogusia	užvogusiomis	-	-
viet.	užvogusiame	užvogusiuose	užvogusioje	užvogusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užvogusysis	užvogusieji	užvogusioji	užvogusiosios	-	-
kilm.	užvogusiojo	užvogusiųjų	užvogusiosios	užvogusiųjų	-	-
naud.	užvogusiajam	užvogusiesiems	užvogusiajai	užvogusiosioms	-	-
gal.	užvogusįjį	užvogusiuosius	užvogusiąją	užvogusiąsias	-	-
įnag.	užvogusiuoju	užvogusiaisiais	užvogusiąja	užvogusiosiomis	-	-
viet.	užvogusiajame	užvogusiuosiuose	užvogusiojoje	užvogusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užvogęs, mot. g. užvogusi.
• Skiemenys: už-vo-gu-sių

užvogusių

1. tas, kuris užvogė

Etimologija

<= užvogti, užvagia, užvogė <= už- + vogti, vagia, vogė

---