užtikinamųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užtikinamųjų (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užtikinamas, mot. g. užtikinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikinamas	užtikinami	užtikinama	užtikinamos	užtikinama	-
kilm.	užtikinamo	užtikinamų	užtikinamos	užtikinamų	-	-
naud.	užtikinamam	užtikinamiems	užtikinamai	užtikinamoms	-	-
gal.	užtikinamą	užtikinamus	užtikinamą	užtikinamas	-	-
įnag.	užtikinamu	užtikinamais	užtikinama	užtikinamomis	-	-
viet.	užtikinamame	užtikinamuose	užtikinamoje	užtikinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užtikinamasis	užtikinamieji	užtikinamoji	užtikinamosios	-	-
kilm.	užtikinamojo	užtikinamųjų	užtikinamosios	užtikinamųjų	-	-
naud.	užtikinamajam	užtikinamiesiems	užtikinamajai	užtikinamosioms	-	-
gal.	užtikinamąjį	užtikinamuosius	užtikinamąją	užtikinamąsias	-	-
įnag.	užtikinamuoju	užtikinamaisiais	užtikinamąja	užtikinamosiomis	-	-
viet.	užtikinamajame	užtikinamuosiuose	užtikinamojoje	užtikinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užtikinamas, mot. g. užtikinama.
• Skiemenys: už-ti-ki-na-mų-jų

užtikinamųjų

1. tas, kurį užtikina

Etimologija

<= užtikinti, užtikina, užtikino <= už- + tikinti, tikina, tikino

---