užginčytųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

užginčytųjų (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. užginčytas, mot. g. užginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčytas	užginčyti	užginčyta	užginčytos	užginčyta	-
kilm.	užginčyto	užginčytų	užginčytos	užginčytų	-	-
naud.	užginčytam	užginčytiems	užginčytai	užginčytoms	-	-
gal.	užginčytą	užginčytus	užginčytą	užginčytas	-	-
įnag.	užginčytu	užginčytais	užginčyta	užginčytomis	-	-
viet.	užginčytame	užginčytuose	užginčytoje	užginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	užginčytasis	užginčytieji	užginčytoji	užginčytosios	-	-
kilm.	užginčytojo	užginčytųjų	užginčytosios	užginčytųjų	-	-
naud.	užginčytajam	užginčytiesiems	užginčytajai	užginčytosioms	-	-
gal.	užginčytąjį	užginčytuosius	užginčytąją	užginčytąsias	-	-
įnag.	užginčytuoju	užginčytaisiais	užginčytąja	užginčytosiomis	-	-
viet.	užginčytajame	užginčytuosiuose	užginčytojoje	užginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. užginčytas, mot. g. užginčyta.
• Skiemenys: už-gin-čy-tų-jų

užginčytųjų

1. tas, kurį užginčijo

Etimologija

<= užginčyti, užginčija, užginčijo <= už- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---