suskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

suskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolintojas	suskolintojai
kilm.	suskolintojo	suskolintojų
naud.	suskolintojui	suskolintojams
gal.	suskolintoją	suskolintojus
įnag.	suskolintoju	suskolintojais
viet.	suskolintojuje	suskolintojuose
šauksm.	suskolintojau	suskolintojai

• Skiemenys: su-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. suskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. suskolintoja.

suskolintojų

1. tas, kuris suskolina

Etimologija

<= suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

suskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: suskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	suskolintoja	suskolintojos
kilm.	suskolintojos	suskolintojų
naud.	suskolintojai	suskolintojoms
gal.	suskolintoją	suskolintojas
įnag.	suskolintoja	suskolintojomis
viet.	suskolintojoje	suskolintojose
šauksm.	suskolintoja	suskolintojos

• Skiemenys: su-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. suskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. suskolintojas.

suskolintojų

1. ta, kuri suskolina

Etimologija

<= suskolinti, suskolina, suskolino <= su- + skolinti, skolina, skolino

---