skolinti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

skolinti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: skolinti, skolina, skolino
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	skolinu	skolinau	skolindavau	skolinsiu
tu	skolini	skolinai	skolindavai	skolinsi
jis, ji	skolina	skolino	skolindavo	skolins
mes	skoliname, skolinam	skolinome, skolinom	skolindavome, skolindavom	skolinsime, skolinsim
jūs	skolinate, skolinat	skolinote, skolinot	skolindavote, skolindavot	skolinsite, skolinsit
jie, jos	skolina	skolino	skolindavo	skolins
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	skolinčiau		skolintumėme, skolintumėm, skolintume
2 asm.	skolintumei, skolintum		skolintumėte, skolintumėt
3 asm.	skolintų		skolintų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		skolinkime, skolinkim
2 asm.	skolinki, skolink		skolinkite, skolinkit
3 asm.	teskolina, teskolinie		teskolina, teskolinie

• žr. pagr. f. skolinti, skolina, skolino

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: skolinąs, skolinantis, skolinanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: skolinęs, skolinusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: skolindavęs, skolindavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: skolinsiąs, skolinsiantis, skolinsianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: skolinamas, skolinama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: skolintas, skolinta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: skolinsimas, skolinsima.
• taip pat žr. reik. dlv.: skolintinas, skolintina.
• taip pat žr. pdlv.: skolinant, skolinus, skolindavus, skolinsiant.
• taip pat žr. psdlv.: skolindamas, skolindama.
• taip pat žr. bdn.: skolinte, skolintinai.
• Skiemenys: sko-lin-ti

skolinti

1. duoti kam į skolą:
   • Neskõlink jam pinigų – neatiduos.
2. daryti skolingą:
   • Aš jį skolinu, t. y. duodu, žyčioju jam jeib ką.
3. imti į skolą:
   • Tas žmogus buvo labai biednas ir vis skõlino po žmones pinigus.
4. perimti, iš kitų savintis:
   • Gali būti skolinama ir perkeltinė reikšmė.

Antonimai

    skolinti: bendrai

neskolinti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    skolinti: Išvestiniai žodžiai

apsiskolinti (lt) (sangrž.) apskolinti (lt) atsiskolinti (lt) (sangrž.) atskolinti (lt) išsiskolinti (lt) (sangrž.) išskolinti (lt) neskolinti (lt) (neig. ) nusiskolinti (lt) (sangrž.) pasiskolinti (lt) (sangrž.) paskolinti (lt) prasiskolinti (lt) (sangrž.) praskolinti (lt)

prisiskolinti (lt) (sangrž.) priskolinti (lt) skolinimas (lt) (vyr. g.) skolintis (lt) (sangrž.) skolintojas (lt) (vyr. g.) skolintoja (lt) (mot. g.) susiskolinti (lt) (sangrž.) suskolinti (lt) užsiskolinti (lt) (sangrž.) užskolinti (lt) įsiskolinti (lt) (sangrž.) įskolinti (lt)

Išraiškos arba posakiai

    skolinti: Išraiškos arba posakiai

dantų neskolinti (lt) (įkąsti)

žodžio neskolinti (lt) (būti iškalbingam)

Vertimai

  skolinti: bendrai

anglų kalba: lend (en)  ispanų kalba: prestar (es)  italų kalba: prestare (it)

japonų kalba: 貸す (ja) (kasu)  latvių kalba: aizdot (lv)  prancūzų kalba: prêter (fr)

---

Dalyvis

skolinti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. skolintas, mot. g. skolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolintas	skolinti	skolinta	skolintos	skolinta	-
kilm.	skolinto	skolintų	skolintos	skolintų	-	-
naud.	skolintam	skolintiems	skolintai	skolintoms	-	-
gal.	skolintą	skolintus	skolintą	skolintas	-	-
įnag.	skolintu	skolintais	skolinta	skolintomis	-	-
viet.	skolintame	skolintuose	skolintoje	skolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	skolintasis	skolintieji	skolintoji	skolintosios	-	-
kilm.	skolintojo	skolintųjų	skolintosios	skolintųjų	-	-
naud.	skolintajam	skolintiesiems	skolintajai	skolintosioms	-	-
gal.	skolintąjį	skolintuosius	skolintąją	skolintąsias	-	-
įnag.	skolintuoju	skolintaisiais	skolintąja	skolintosiomis	-	-
viet.	skolintajame	skolintuosiuose	skolintojoje	skolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. skolintas, mot. g. skolinta.
• Skiemenys: sko-lin-ti

skolinti

1. tas, kurį skolino

Etimologija

<= skolinti, skolina, skolino

---