serbe

Taip pat žr.: Serbe, ir serbė

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

serbe (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: serbė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	serbė	serbės
kilm.	serbės	serbių
naud.	serbei	serbėms
gal.	serbę	serbes
įnag.	serbe	serbėmis
viet.	serbėje	serbėse
šauksm.	serbe	serbės

• žr. pagr. f. serbė

---

serbe (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: serbas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	serbas	serbai
kilm.	serbo	serbų
naud.	serbui	serbams
gal.	serbą	serbus
įnag.	serbu	serbais
viet.	serbe	serbuose
šauksm.	serbe	serbai

• žr. pagr. f. serbas

• (Tautybės) - Serbijos gyventojas, vyras arba žmonės kilę iš Serbijos.
• (Tautybės) - Serbijos gyventoja arba moteris kilusi iš Serbijos.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Serbijos pavadinimo.

Vertimai

  serbe:  — žr. serbas

  serbe:  — žr. serbė

 Albanų kalba

Daiktavardis

serbe (mot. g.)

1. serbas ^(lt) (Tautybės)

---

 Prancūzų kalba

Daiktavardis

serbe (vyr. g.)

1. serbų kalba ^(lt) (Kalbos)

---