raginsimo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

raginsimo (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. raginsimas, mot. g. raginsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	raginsimas	raginsimi	raginsima	raginsimos	raginsima	-
kilm.	raginsimo	raginsimų	raginsimos	raginsimų	-	-
naud.	raginsimam	raginsimiems	raginsimai	raginsimoms	-	-
gal.	raginsimą	raginsimus	raginsimą	raginsimas	-	-
įnag.	raginsimu	raginsimais	raginsima	raginsimomis	-	-
viet.	raginsimame	raginsimuose	raginsimoje	raginsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	raginsimasis	raginsimieji	raginsimoji	raginsimosios	-	-
kilm.	raginsimojo	raginsimųjų	raginsimosios	raginsimųjų	-	-
naud.	raginsimajam	raginsimiesiems	raginsimajai	raginsimosioms	-	-
gal.	raginsimąjį	raginsimuosius	raginsimąją	raginsimąsias	-	-
įnag.	raginsimuoju	raginsimaisiais	raginsimąja	raginsimosiomis	-	-
viet.	raginsimajame	raginsimuosiuose	raginsimojoje	raginsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. raginsimas, mot. g. raginsima.
• Skiemenys: ra-gin-si-mo

raginsimo

1. tas, kurį ragins

Etimologija

<= raginti, ragina, ragino

---