pyktu

Taip pat žr.: pyktų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pyktu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pyktas, mot. g. pykta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pyktas	pykti	pykta	pyktos	pykta	-
kilm.	pykto	pyktų	pyktos	pyktų	-	-
naud.	pyktam	pyktiems	pyktai	pyktoms	-	-
gal.	pyktą	pyktus	pyktą	pyktas	-	-
įnag.	pyktu	pyktais	pykta	pyktomis	-	-
viet.	pyktame	pyktuose	pyktoje	pyktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pyktasis	pyktieji	pyktoji	pyktosios	-	-
kilm.	pyktojo	pyktųjų	pyktosios	pyktųjų	-	-
naud.	pyktajam	pyktiesiems	pyktajai	pyktosioms	-	-
gal.	pyktąjį	pyktuosius	pyktąją	pyktąsias	-	-
įnag.	pyktuoju	pyktaisiais	pyktąja	pyktosiomis	-	-
viet.	pyktajame	pyktuosiuose	pyktojoje	pyktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pyktas, mot. g. pykta.

pyktu

1. tas, kurį pyko

Etimologija

<= pykti, pyksta, pyko

---