priskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

priskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: priskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priskolintojas	priskolintojai
kilm.	priskolintojo	priskolintojų
naud.	priskolintojui	priskolintojams
gal.	priskolintoją	priskolintojus
įnag.	priskolintoju	priskolintojais
viet.	priskolintojuje	priskolintojuose
šauksm.	priskolintojau	priskolintojai

• Skiemenys: pri-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. priskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. priskolintoja.

priskolintojų

1. tas, kuris priskolina

Etimologija

<= priskolinti, priskolina, priskolino <= pri- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

priskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: priskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	priskolintoja	priskolintojos
kilm.	priskolintojos	priskolintojų
naud.	priskolintojai	priskolintojoms
gal.	priskolintoją	priskolintojas
įnag.	priskolintoja	priskolintojomis
viet.	priskolintojoje	priskolintojose
šauksm.	priskolintoja	priskolintojos

• Skiemenys: pri-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. priskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. priskolintojas.

priskolintojų

1. ta, kuri priskolina

Etimologija

<= priskolinti, priskolina, priskolino <= pri- + skolinti, skolina, skolino

---