prieitina

Taip pat žr.: prieitiną

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prieitina (reik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prieitinas, mot. g. prieitina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieitinas	prieitini	prieitina	prieitinos	prieitina	-
kilm.	prieitino	prieitinų	prieitinos	prieitinų	-	-
naud.	prieitinam	prieitiniems	prieitinai	prieitinoms	-	-
gal.	prieitiną	prieitinus	prieitiną	prieitinas	-	-
įnag.	prieitinu	prieitinais	prieitina	prieitinomis	-	-
viet.	prieitiname	prieitinuose	prieitinoje	prieitinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prieitinasis	prieitinieji	prieitinoji	prieitinosios	-	-
kilm.	prieitinojo	prieitinųjų	prieitinosios	prieitinųjų	-	-
naud.	prieitinajam	prieitiniesiems	prieitinajai	prieitinosioms	-	-
gal.	prieitinąjį	prieitinuosius	prieitinąją	prieitinąsias	-	-
įnag.	prieitinuoju	prieitinaisiais	prieitinąja	prieitinosiomis	-	-
viet.	prieitinajame	prieitinuosiuose	prieitinojoje	prieitinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prieitinas.
• Skiemenys: pri-ei-ti-na

prieitina

1. ta, dėl kurios reikia prieiti

Etimologija

<= prieiti, prieina, priėjo

---