prasitarsimu

Taip pat žr.: prasitarsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasitarsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasitarsimas, mot. g. prasitarsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitarsimas	prasitarsimi	prasitarsima	prasitarsimos	prasitarsima	-
kilm.	prasitarsimo	prasitarsimų	prasitarsimos	prasitarsimų	-	-
naud.	prasitarsimam	prasitarsimiems	prasitarsimai	prasitarsimoms	-	-
gal.	prasitarsimą	prasitarsimus	prasitarsimą	prasitarsimas	-	-
įnag.	prasitarsimu	prasitarsimais	prasitarsima	prasitarsimomis	-	-
viet.	prasitarsimame	prasitarsimuose	prasitarsimoje	prasitarsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitarsimasis	prasitarsimieji	prasitarsimoji	prasitarsimosios	-	-
kilm.	prasitarsimojo	prasitarsimųjų	prasitarsimosios	prasitarsimųjų	-	-
naud.	prasitarsimajam	prasitarsimiesiems	prasitarsimajai	prasitarsimosioms	-	-
gal.	prasitarsimąjį	prasitarsimuosius	prasitarsimąją	prasitarsimąsias	-	-
įnag.	prasitarsimuoju	prasitarsimaisiais	prasitarsimąja	prasitarsimosiomis	-	-
viet.	prasitarsimajame	prasitarsimuosiuose	prasitarsimojoje	prasitarsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasitarsimas, mot. g. prasitarsima.

prasitarsimu

1. tas, kurį prasitars

Etimologija

<= prasitarti, prasitaria, prasitarė

---