pranešima

Taip pat žr.: pranešimą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pranešima (būs. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pranešimas, mot. g. pranešima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pranešimas	pranešimi	pranešima	pranešimos	pranešima	-
kilm.	pranešimo	pranešimų	pranešimos	pranešimų	-	-
naud.	pranešimam	pranešimiems	pranešimai	pranešimoms	-	-
gal.	pranešimą	pranešimus	pranešimą	pranešimas	-	-
įnag.	pranešimu	pranešimais	pranešima	pranešimomis	-	-
viet.	pranešimame	pranešimuose	pranešimoje	pranešimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pranešimasis	pranešimieji	pranešimoji	pranešimosios	-	-
kilm.	pranešimojo	pranešimųjų	pranešimosios	pranešimųjų	-	-
naud.	pranešimajam	pranešimiesiems	pranešimajai	pranešimosioms	-	-
gal.	pranešimąjį	pranešimuosius	pranešimąją	pranešimąsias	-	-
įnag.	pranešimuoju	pranešimaisiais	pranešimąja	pranešimosiomis	-	-
viet.	pranešimajame	pranešimuosiuose	pranešimojoje	pranešimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pranešimas.
• Skiemenys: pra-ne-ši-ma

pranešima

1. ta, kurią praneš

Etimologija

<= pranešti, praneša, pranešė

---