pragėrike

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pragėrike (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pragėrikas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragėrikas	pragėrikai
kilm.	pragėriko	pragėrikų
naud.	pragėrikui	pragėrikams
gal.	pragėriką	pragėrikus
įnag.	pragėriku	pragėrikais
viet.	pragėrike	pragėrikuose
šauksm.	pragėrike	pragėrikai

• Skiemenys: pra-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. pragėrikas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. pragėrikė.

pragėrike

1. tas, kuris prageria

Etimologija

<= pragerti, prageria, pragėrė <= pra- + gerti, geria, gėrė

---

Daiktavardis

pragėrike (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pragėrikė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragėrikė	pragėrikės
kilm.	pragėrikės	pragėrikių
naud.	pragėrikei	pragėrikėms
gal.	pragėrikę	pragėrikes
įnag.	pragėrike	pragėrikėmis
viet.	pragėrikėje	pragėrikėse
šauksm.	pragėrike	pragėrikės

• Skiemenys: pra-gė-ri-ke
• žr. pagr. f. pragėrikė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pragėrikas.

pragėrike

1. ta, kuri prageria

Etimologija

<= pragerti, prageria, pragėrė <= pra- + gerti, geria, gėrė

---