prašytinu

Taip pat žr.: prašytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prašytinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prašytinas, mot. g. prašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prašytinas	prašytini	prašytina	prašytinos	prašytina	-
kilm.	prašytino	prašytinų	prašytinos	prašytinų	-	-
naud.	prašytinam	prašytiniems	prašytinai	prašytinoms	-	-
gal.	prašytiną	prašytinus	prašytiną	prašytinas	-	-
įnag.	prašytinu	prašytinais	prašytina	prašytinomis	-	-
viet.	prašytiname	prašytinuose	prašytinoje	prašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prašytinasis	prašytinieji	prašytinoji	prašytinosios	-	-
kilm.	prašytinojo	prašytinųjų	prašytinosios	prašytinųjų	-	-
naud.	prašytinajam	prašytiniesiems	prašytinajai	prašytinosioms	-	-
gal.	prašytinąjį	prašytinuosius	prašytinąją	prašytinąsias	-	-
įnag.	prašytinuoju	prašytinaisiais	prašytinąja	prašytinosiomis	-	-
viet.	prašytinajame	prašytinuosiuose	prašytinojoje	prašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prašytinas, mot. g. prašytina.

prašytinu

1. tas, dėl kurio reikia prašyti

Etimologija

<= prašyti, prašo, prašė

---