prašoma

Taip pat žr.: prašomą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prašoma (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prašomas, mot. g. prašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prašomas	prašomi	prašoma	prašomos	prašoma	-
kilm.	prašomo	prašomų	prašomos	prašomų	-	-
naud.	prašomam	prašomiems	prašomai	prašomoms	-	-
gal.	prašomą	prašomus	prašomą	prašomas	-	-
įnag.	prašomu	prašomais	prašoma	prašomomis	-	-
viet.	prašomame	prašomuose	prašomoje	prašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prašomasis	prašomieji	prašomoji	prašomosios	-	-
kilm.	prašomojo	prašomųjų	prašomosios	prašomųjų	-	-
naud.	prašomajam	prašomiesiems	prašomajai	prašomosioms	-	-
gal.	prašomąjį	prašomuosius	prašomąją	prašomąsias	-	-
įnag.	prašomuoju	prašomaisiais	prašomąja	prašomosiomis	-	-
viet.	prašomajame	prašomuosiuose	prašomojoje	prašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prašomas.
• Skiemenys: pra-šo-ma

prašoma

1. ta, kurią prašo

Etimologija

<= prašyti, prašo, prašė

---