permokama

 Lietuvių kalba

Dalyvis

permokama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permokamas, mot. g. permokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokamas	permokami	permokama	permokamos	permokama	-
kilm.	permokamo	permokamų	permokamos	permokamų	-	-
naud.	permokamam	permokamiems	permokamai	permokamoms	-	-
gal.	permokamą	permokamus	permokamą	permokamas	-	-
įnag.	permokamu	permokamais	permokama	permokamomis	-	-
viet.	permokamame	permokamuose	permokamoje	permokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permokamasis	permokamieji	permokamoji	permokamosios	-	-
kilm.	permokamojo	permokamųjų	permokamosios	permokamųjų	-	-
naud.	permokamajam	permokamiesiems	permokamajai	permokamosioms	-	-
gal.	permokamąjį	permokamuosius	permokamąją	permokamąsias	-	-
įnag.	permokamuoju	permokamaisiais	permokamąja	permokamosiomis	-	-
viet.	permokamajame	permokamuosiuose	permokamojoje	permokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permokamas.
• Skiemenys: per-mo-ka-ma

permokama

1. ta, kurią permoka

Etimologija

<= permokėti, permoka, permokėjo <= per- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    permokama: bendrai

nepermokama (lt)

Vertimai

  permokama: bendrai

---