pavartotu

Taip pat žr.: pavartotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pavartotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pavartotas, mot. g. pavartota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavartotas	pavartoti	pavartota	pavartotos	pavartota	-
kilm.	pavartoto	pavartotų	pavartotos	pavartotų	-	-
naud.	pavartotam	pavartotiems	pavartotai	pavartotoms	-	-
gal.	pavartotą	pavartotus	pavartotą	pavartotas	-	-
įnag.	pavartotu	pavartotais	pavartota	pavartotomis	-	-
viet.	pavartotame	pavartotuose	pavartotoje	pavartotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavartotasis	pavartotieji	pavartotoji	pavartotosios	-	-
kilm.	pavartotojo	pavartotųjų	pavartotosios	pavartotųjų	-	-
naud.	pavartotajam	pavartotiesiems	pavartotajai	pavartotosioms	-	-
gal.	pavartotąjį	pavartotuosius	pavartotąją	pavartotąsias	-	-
įnag.	pavartotuoju	pavartotaisiais	pavartotąja	pavartotosiomis	-	-
viet.	pavartotajame	pavartotuosiuose	pavartotojoje	pavartotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pavartotas, mot. g. pavartota.

pavartotu

1. tas, kurį pavartojo

Etimologija

<= pavartoti, pavartoja, pavartojo

---