parėmusių

Taip pat žr.: parėmusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

parėmusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. parėmęs, mot. g. parėmusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parėmęs	parėmę	parėmusi, parėmus	parėmusios	-	parėmę
kilm.	parėmusio	parėmusių	parėmusios	parėmusių	-	-
naud.	parėmusiam	parėmusiems	parėmusiai	parėmusioms	-	-
gal.	parėmusį	parėmusius	parėmusią	parėmusias	-	-
įnag.	parėmusiu	parėmusiais	parėmusia	parėmusiomis	-	-
viet.	parėmusiame	parėmusiuose	parėmusioje	parėmusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	parėmusysis	parėmusieji	parėmusioji	parėmusiosios	-	-
kilm.	parėmusiojo	parėmusiųjų	parėmusiosios	parėmusiųjų	-	-
naud.	parėmusiajam	parėmusiesiems	parėmusiajai	parėmusiosioms	-	-
gal.	parėmusįjį	parėmusiuosius	parėmusiąją	parėmusiąsias	-	-
įnag.	parėmusiuoju	parėmusiaisiais	parėmusiąja	parėmusiosiomis	-	-
viet.	parėmusiajame	parėmusiuosiuose	parėmusiojoje	parėmusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. parėmęs, mot. g. parėmusi.

parėmusių

1. tas, kuris parėmė

Etimologija

<= paremti, paremia, parėmė

---