pajėgsimu

Taip pat žr.: pajėgsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajėgsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajėgsimas, mot. g. pajėgsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgsimas	pajėgsimi	pajėgsima	pajėgsimos	pajėgsima	-
kilm.	pajėgsimo	pajėgsimų	pajėgsimos	pajėgsimų	-	-
naud.	pajėgsimam	pajėgsimiems	pajėgsimai	pajėgsimoms	-	-
gal.	pajėgsimą	pajėgsimus	pajėgsimą	pajėgsimas	-	-
įnag.	pajėgsimu	pajėgsimais	pajėgsima	pajėgsimomis	-	-
viet.	pajėgsimame	pajėgsimuose	pajėgsimoje	pajėgsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgsimasis	pajėgsimieji	pajėgsimoji	pajėgsimosios	-	-
kilm.	pajėgsimojo	pajėgsimųjų	pajėgsimosios	pajėgsimųjų	-	-
naud.	pajėgsimajam	pajėgsimiesiems	pajėgsimajai	pajėgsimosioms	-	-
gal.	pajėgsimąjį	pajėgsimuosius	pajėgsimąją	pajėgsimąsias	-	-
įnag.	pajėgsimuoju	pajėgsimaisiais	pajėgsimąja	pajėgsimosiomis	-	-
viet.	pajėgsimajame	pajėgsimuosiuose	pajėgsimojoje	pajėgsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajėgsimas, mot. g. pajėgsima.

pajėgsimu

1. tas, kurį pajėgs

Etimologija

<= pajėgti, pajėgia, pajėgė

---