pajėgiamu

Taip pat žr.: pajėgiamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pajėgiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pajėgiamas, mot. g. pajėgiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgiamas	pajėgiami	pajėgiama	pajėgiamos	pajėgiama	-
kilm.	pajėgiamo	pajėgiamų	pajėgiamos	pajėgiamų	-	-
naud.	pajėgiamam	pajėgiamiems	pajėgiamai	pajėgiamoms	-	-
gal.	pajėgiamą	pajėgiamus	pajėgiamą	pajėgiamas	-	-
įnag.	pajėgiamu	pajėgiamais	pajėgiama	pajėgiamomis	-	-
viet.	pajėgiamame	pajėgiamuose	pajėgiamoje	pajėgiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pajėgiamasis	pajėgiamieji	pajėgiamoji	pajėgiamosios	-	-
kilm.	pajėgiamojo	pajėgiamųjų	pajėgiamosios	pajėgiamųjų	-	-
naud.	pajėgiamajam	pajėgiamiesiems	pajėgiamajai	pajėgiamosioms	-	-
gal.	pajėgiamąjį	pajėgiamuosius	pajėgiamąją	pajėgiamąsias	-	-
įnag.	pajėgiamuoju	pajėgiamaisiais	pajėgiamąja	pajėgiamosiomis	-	-
viet.	pajėgiamajame	pajėgiamuosiuose	pajėgiamojoje	pajėgiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pajėgiamas, mot. g. pajėgiama.

pajėgiamu

1. tas, kurį pajėgia

Etimologija

<= pajėgti, pajėgia, pajėgė

---