nusiųsimu

Taip pat žr.: nusiųsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nusiųsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nusiųsimas, mot. g. nusiųsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiųsimas	nusiųsimi	nusiųsima	nusiųsimos	nusiųsima	-
kilm.	nusiųsimo	nusiųsimų	nusiųsimos	nusiųsimų	-	-
naud.	nusiųsimam	nusiųsimiems	nusiųsimai	nusiųsimoms	-	-
gal.	nusiųsimą	nusiųsimus	nusiųsimą	nusiųsimas	-	-
įnag.	nusiųsimu	nusiųsimais	nusiųsima	nusiųsimomis	-	-
viet.	nusiųsimame	nusiųsimuose	nusiųsimoje	nusiųsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nusiųsimasis	nusiųsimieji	nusiųsimoji	nusiųsimosios	-	-
kilm.	nusiųsimojo	nusiųsimųjų	nusiųsimosios	nusiųsimųjų	-	-
naud.	nusiųsimajam	nusiųsimiesiems	nusiųsimajai	nusiųsimosioms	-	-
gal.	nusiųsimąjį	nusiųsimuosius	nusiųsimąją	nusiųsimąsias	-	-
įnag.	nusiųsimuoju	nusiųsimaisiais	nusiųsimąja	nusiųsimosiomis	-	-
viet.	nusiųsimajame	nusiųsimuosiuose	nusiųsimojoje	nusiųsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nusiųsimas, mot. g. nusiųsima.

nusiųsimu

1. tas, kurį nusiųs

Etimologija

<= nusiųsti, nusiunčia, nusiuntė

---