neapskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

neapskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neapskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolintojas	neapskolintojai
kilm.	neapskolintojo	neapskolintojų
naud.	neapskolintojui	neapskolintojams
gal.	neapskolintoją	neapskolintojus
įnag.	neapskolintoju	neapskolintojais
viet.	neapskolintojuje	neapskolintojuose
šauksm.	neapskolintojau	neapskolintojai

• Skiemenys: ne-ap-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. neapskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. neapskolintoja.

neapskolintojų (ret.)

1. tas, kuris neapskolina

Etimologija

<= neapskolinti, neapskolina, neapskolino <= ne- + apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

neapskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: neapskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	neapskolintoja	neapskolintojos
kilm.	neapskolintojos	neapskolintojų
naud.	neapskolintojai	neapskolintojoms
gal.	neapskolintoją	neapskolintojas
įnag.	neapskolintoja	neapskolintojomis
viet.	neapskolintojoje	neapskolintojose
šauksm.	neapskolintoja	neapskolintojos

• Skiemenys: ne-ap-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. neapskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. neapskolintojas.

neapskolintojų (ret.)

1. ta, kuri neapskolina

Etimologija

<= neapskolinti, neapskolina, neapskolino <= ne- + apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---