nakvotu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

nakvotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. nakvotas, mot. g. nakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nakvotas	nakvoti	nakvota	nakvotos	nakvota	-
kilm.	nakvoto	nakvotų	nakvotos	nakvotų	-	-
naud.	nakvotam	nakvotiems	nakvotai	nakvotoms	-	-
gal.	nakvotą	nakvotus	nakvotą	nakvotas	-	-
įnag.	nakvotu	nakvotais	nakvota	nakvotomis	-	-
viet.	nakvotame	nakvotuose	nakvotoje	nakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	nakvotasis	nakvotieji	nakvotoji	nakvotosios	-	-
kilm.	nakvotojo	nakvotųjų	nakvotosios	nakvotųjų	-	-
naud.	nakvotajam	nakvotiesiems	nakvotajai	nakvotosioms	-	-
gal.	nakvotąjį	nakvotuosius	nakvotąją	nakvotąsias	-	-
įnag.	nakvotuoju	nakvotaisiais	nakvotąja	nakvotosiomis	-	-
viet.	nakvotajame	nakvotuosiuose	nakvotojoje	nakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. nakvotas, mot. g. nakvota.
• Skiemenys: nak-vo-tu

nakvotu

1. tas, kurį nakvojo

Etimologija

<= nakvoti, nakvoja, nakvojo

---