lažinanti

Taip pat žr.: lažinantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

lažinanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. lažinantis, mot. g. lažinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažinąs, lažinantis	lažiną, lažinantys	lažinanti	lažinančios	-	lažiną
kilm.	lažinančio	lažinančių	lažinančios	lažinančių	-	-
naud.	lažinančiam	lažinantiems, lažinantiem	lažinančiai	lažinančioms, lažinančiom	-	-
gal.	lažinantį	lažinančius	lažinančią	lažinančias	-	-
įnag.	lažinančiu	lažinančiais	lažinančia	lažinančiomis	-	-
viet.	lažinančiame, lažinančiam	lažinančiuose, lažinančiuos	lažinančioje, lažinančioj	lažinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	lažinantysis	lažinantieji	lažinančioji	lažinančiosios	-	-
kilm.	lažinančiojo	lažinančiųjų	lažinančiosios	lažinančiųjų	-	-
naud.	lažinančiajam	lažinantiesiems	lažinančiajai	lažinančiosioms	-	-
gal.	lažinantįjį	lažinančiuosius	lažinančiąją	lažinančiąsias	-	-
įnag.	lažinančiuoju	lažinančiaisiais	lažinančiąja	lažinančiosiomis	-	-
viet.	lažinančiajame	lažinančiuosiuose	lažinančiojoje	lažinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. lažinantis.
• Skiemenys: la-ži-nan-ti

lažinanti

1. ta, kuri lažina

Etimologija

<= lažinti, lažina, lažino

---