kopusi

Taip pat žr.: kopusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kopusi (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kopęs, mot. g. kopusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kopęs	kopę	kopusi, kopus	kopusios	-	kopę
kilm.	kopusio	kopusių	kopusios	kopusių	-	-
naud.	kopusiam	kopusiems	kopusiai	kopusioms	-	-
gal.	kopusį	kopusius	kopusią	kopusias	-	-
įnag.	kopusiu	kopusiais	kopusia	kopusiomis	-	-
viet.	kopusiame	kopusiuose	kopusioje	kopusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kopusysis	kopusieji	kopusioji	kopusiosios	-	-
kilm.	kopusiojo	kopusiųjų	kopusiosios	kopusiųjų	-	-
naud.	kopusiajam	kopusiesiems	kopusiajai	kopusiosioms	-	-
gal.	kopusįjį	kopusiuosius	kopusiąją	kopusiąsias	-	-
įnag.	kopusiuoju	kopusiaisiais	kopusiąja	kopusiosiomis	-	-
viet.	kopusiajame	kopusiuosiuose	kopusiojoje	kopusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kopęs.
• Skiemenys: ko-pu-si

kopusi

1. ta, kuri kopė

Etimologija

<= kopti, kopia, kopė

---