klystinu

Taip pat žr.: klystinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

klystinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. klystinas, mot. g. klystina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klystinas	klystini	klystina	klystinos	klystina	-
kilm.	klystino	klystinų	klystinos	klystinų	-	-
naud.	klystinam	klystiniems	klystinai	klystinoms	-	-
gal.	klystiną	klystinus	klystiną	klystinas	-	-
įnag.	klystinu	klystinais	klystina	klystinomis	-	-
viet.	klystiname	klystinuose	klystinoje	klystinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	klystinasis	klystinieji	klystinoji	klystinosios	-	-
kilm.	klystinojo	klystinųjų	klystinosios	klystinųjų	-	-
naud.	klystinajam	klystiniesiems	klystinajai	klystinosioms	-	-
gal.	klystinąjį	klystinuosius	klystinąją	klystinąsias	-	-
įnag.	klystinuoju	klystinaisiais	klystinąja	klystinosiomis	-	-
viet.	klystinajame	klystinuosiuose	klystinojoje	klystinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. klystinas, mot. g. klystina.

klystinu

1. tas, dėl kurio reikia klysti

Etimologija

<= klysti, klysta, klydo

---