kepęs

Taip pat žr.: kepės

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kepęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kepęs, mot. g. kepusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kepęs	kepę	kepusi, kepus	kepusios	-	kepę
kilm.	kepusio	kepusių	kepusios	kepusių	-	-
naud.	kepusiam	kepusiems	kepusiai	kepusioms	-	-
gal.	kepusį	kepusius	kepusią	kepusias	-	-
įnag.	kepusiu	kepusiais	kepusia	kepusiomis	-	-
viet.	kepusiame	kepusiuose	kepusioje	kepusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kepusysis	kepusieji	kepusioji	kepusiosios	-	-
kilm.	kepusiojo	kepusiųjų	kepusiosios	kepusiųjų	-	-
naud.	kepusiajam	kepusiesiems	kepusiajai	kepusiosioms	-	-
gal.	kepusįjį	kepusiuosius	kepusiąją	kepusiąsias	-	-
įnag.	kepusiuoju	kepusiaisiais	kepusiąja	kepusiosiomis	-	-
viet.	kepusiajame	kepusiuosiuose	kepusiojoje	kepusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. kepusi.
• Skiemenys: ke-pęs

kepęs

1. tas, kuris kepė

Etimologija

<= kepti, kepa, kepė

---