jungę

Taip pat žr.: jungė

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jungę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jungęs, mot. g. jungusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungęs	jungę	jungusi, jungus	jungusios	-	jungę
kilm.	jungusio	jungusių	jungusios	jungusių	-	-
naud.	jungusiam	jungusiems	jungusiai	jungusioms	-	-
gal.	jungusį	jungusius	jungusią	jungusias	-	-
įnag.	jungusiu	jungusiais	jungusia	jungusiomis	-	-
viet.	jungusiame	jungusiuose	jungusioje	jungusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungusysis	jungusieji	jungusioji	jungusiosios	-	-
kilm.	jungusiojo	jungusiųjų	jungusiosios	jungusiųjų	-	-
naud.	jungusiajam	jungusiesiems	jungusiajai	jungusiosioms	-	-
gal.	jungusįjį	jungusiuosius	jungusiąją	jungusiąsias	-	-
įnag.	jungusiuoju	jungusiaisiais	jungusiąja	jungusiosiomis	-	-
viet.	jungusiajame	jungusiuosiuose	jungusiojoje	jungusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jungęs, mot. g. jungusi.

jungę

1. tas, kuris jungė

Etimologija

<= jungti, jungia, jungė

---