jėgsimu

Taip pat žr.: jėgsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jėgsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgsimas, mot. g. jėgsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgsimas	jėgsimi	jėgsima	jėgsimos	jėgsima	-
kilm.	jėgsimo	jėgsimų	jėgsimos	jėgsimų	-	-
naud.	jėgsimam	jėgsimiems	jėgsimai	jėgsimoms	-	-
gal.	jėgsimą	jėgsimus	jėgsimą	jėgsimas	-	-
įnag.	jėgsimu	jėgsimais	jėgsima	jėgsimomis	-	-
viet.	jėgsimame	jėgsimuose	jėgsimoje	jėgsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgsimasis	jėgsimieji	jėgsimoji	jėgsimosios	-	-
kilm.	jėgsimojo	jėgsimųjų	jėgsimosios	jėgsimųjų	-	-
naud.	jėgsimajam	jėgsimiesiems	jėgsimajai	jėgsimosioms	-	-
gal.	jėgsimąjį	jėgsimuosius	jėgsimąją	jėgsimąsias	-	-
įnag.	jėgsimuoju	jėgsimaisiais	jėgsimąja	jėgsimosiomis	-	-
viet.	jėgsimajame	jėgsimuosiuose	jėgsimojoje	jėgsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgsimas, mot. g. jėgsima.

jėgsimu

1. tas, kurį jėgs

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---