ir

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

[taisyti] Lietuvių kalba

[taisyti] Jungtukas

ir -

1. naudojamas sujungti dviem panašiems žodžiams, žodžių junginiams ar vientisiniams sakiniams: Vyras ir žmona. Nepaprasti nuotykiai ir keisčiausi prasimanymai. Vakar smarkiai lijo ir dar smarkiau žaibavo.
2. naudojamas gretinamai sujungti keliems panašiems žodžiams, žodžių junginiams ar vientisiniams sakiniams: Ir vienas, ir kitas. Ir teisinga, ir ne. Vakar ir smarkiai lijo, ir žaibavo, ir net snigo.
3. naudojamas vientisiniam sakiniui, reiškiančiam išvadą, prijungti prie ankstesnio vientisinio sakinio: Buvo gražus oras, ir mokiniai nutarė važiuoti Į Vilnių. Dzingt, ir sudužo.

[taisyti] Sinonimai

[taisyti] Vertimai

[taisyti] Prieveiksmis

ir -

1. irgi, taip pat:
   • nors žodis irgi kilęs iš ir, dabartinėje kalboje ir kaip prieveiksmis vartojamas rečiau už irgi.

ir -

1. nurodo, kad po jos einantis žodis yra pilnesnio rinkinio dalis: Ir geležis sudyla. Duok ir jam užkąsti. Važiuosime, kad ir lytų.
   1. net, dargi: Vinies ir to nemoka įkalti.
   2. o (klausiamuosiuose sakiniuose): Ir ką tu jam padarysi?
2. kaip tik (nurodo patikslinamąjį veiksmą): jis ir nori pasakyti, ko jūs klausiate.

[taisyti] Ispanų kalba

[taisyti] Veiksmažodis

ir

1. eiti ^(lt) (Judėjimas)

[taisyti] Latvių kalba

[taisyti] Veiksmažožis

ir (veiksmažodžio būt esamojo laiko trečias asmuo)

1. yra ^(lt)

[taisyti] Portugalų kalba

ir

1. eiti ^(lt) (Judėjimas)