išvogdavusiajai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvogdavusiajai (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvogdavęs, mot. g. išvogdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogdavęs	išvogdavę	išvogdavusi, išvogdavus	išvogdavusios	-	išvogdavę
kilm.	išvogdavusio	išvogdavusių	išvogdavusios	išvogdavusių	-	-
naud.	išvogdavusiam	išvogdavusiems	išvogdavusiai	išvogdavusioms	-	-
gal.	išvogdavusį	išvogdavusius	išvogdavusią	išvogdavusias	-	-
įnag.	išvogdavusiu	išvogdavusiais	išvogdavusia	išvogdavusiomis	-	-
viet.	išvogdavusiame	išvogdavusiuose	išvogdavusioje	išvogdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvogdavusysis	išvogdavusieji	išvogdavusioji	išvogdavusiosios	-	-
kilm.	išvogdavusiojo	išvogdavusiųjų	išvogdavusiosios	išvogdavusiųjų	-	-
naud.	išvogdavusiajam	išvogdavusiesiems	išvogdavusiajai	išvogdavusiosioms	-	-
gal.	išvogdavusįjį	išvogdavusiuosius	išvogdavusiąją	išvogdavusiąsias	-	-
įnag.	išvogdavusiuoju	išvogdavusiaisiais	išvogdavusiąja	išvogdavusiosiomis	-	-
viet.	išvogdavusiajame	išvogdavusiuosiuose	išvogdavusiojoje	išvogdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvogdavęs, mot. g. išvogdavusi.
• Skiemenys: iš-vog-da-vu-sia-jai

išvogdavusiajai

1. ta, kuri išvogdavo

Etimologija

<= išvogti, išvagia, išvogė <= iš- + vogti, vagia, vogė

---