išpūstinų

Taip pat žr.: išpūstinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išpūstinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išpūstinas, mot. g. išpūstina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūstinas	išpūstini	išpūstina	išpūstinos	išpūstina	-
kilm.	išpūstino	išpūstinų	išpūstinos	išpūstinų	-	-
naud.	išpūstinam	išpūstiniems	išpūstinai	išpūstinoms	-	-
gal.	išpūstiną	išpūstinus	išpūstiną	išpūstinas	-	-
įnag.	išpūstinu	išpūstinais	išpūstina	išpūstinomis	-	-
viet.	išpūstiname	išpūstinuose	išpūstinoje	išpūstinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išpūstinasis	išpūstinieji	išpūstinoji	išpūstinosios	-	-
kilm.	išpūstinojo	išpūstinųjų	išpūstinosios	išpūstinųjų	-	-
naud.	išpūstinajam	išpūstiniesiems	išpūstinajai	išpūstinosioms	-	-
gal.	išpūstinąjį	išpūstinuosius	išpūstinąją	išpūstinąsias	-	-
įnag.	išpūstinuoju	išpūstinaisiais	išpūstinąja	išpūstinosiomis	-	-
viet.	išpūstinajame	išpūstinuosiuose	išpūstinojoje	išpūstinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išpūstinas, mot. g. išpūstina.

Etimologija

<= išpūsti, išpučia, išpūtė

---