išdrįsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdrįsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdrįsimas, mot. g. išdrįsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįsimas	išdrįsimi	išdrįsima	išdrįsimos	išdrįsima	-
kilm.	išdrįsimo	išdrįsimų	išdrįsimos	išdrįsimų	-	-
naud.	išdrįsimam	išdrįsimiems	išdrįsimai	išdrįsimoms	-	-
gal.	išdrįsimą	išdrįsimus	išdrįsimą	išdrįsimas	-	-
įnag.	išdrįsimu	išdrįsimais	išdrįsima	išdrįsimomis	-	-
viet.	išdrįsimame	išdrįsimuose	išdrįsimoje	išdrįsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįsimasis	išdrįsimieji	išdrįsimoji	išdrįsimosios	-	-
kilm.	išdrįsimojo	išdrįsimųjų	išdrįsimosios	išdrįsimųjų	-	-
naud.	išdrįsimajam	išdrįsimiesiems	išdrįsimajai	išdrįsimosioms	-	-
gal.	išdrįsimąjį	išdrįsimuosius	išdrįsimąją	išdrįsimąsias	-	-
įnag.	išdrįsimuoju	išdrįsimaisiais	išdrįsimąja	išdrįsimosiomis	-	-
viet.	išdrįsimajame	išdrįsimuosiuose	išdrįsimojoje	išdrįsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išdrįsimas, mot. g. išdrįsima.
• Skiemenys: iš-drį-si-mų

išdrįsimų

1. tas, kurį išdrįs

Etimologija

<= išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso

---

Daiktavardis

išdrįsimų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: išdrįsimas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdrįsimas	išdrįsimai
kilm.	išdrįsimo	išdrįsimų
naud.	išdrįsimui	išdrįsimams
gal.	išdrįsimą	išdrįsimus
įnag.	išdrįsimu	išdrįsimais
viet.	išdrįsime	išdrįsimuose
šauksm.	išdrįsime	išdrįsimai

• Skiemenys: iš-drį-si-mų
• žr. pagr. f. išdrįsimas

išdrįsimų

1. žr. veiksmas išdrįsti

Etimologija

<= išdrįsti, išdrįsta, išdrįso <= iš- + drįsti, drįsta, drįso

---