išabejotas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išabejotas (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išabejotas, mot. g. išabejota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejotas	išabejoti	išabejota	išabejotos	išabejota	-
kilm.	išabejoto	išabejotų	išabejotos	išabejotų	-	-
naud.	išabejotam	išabejotiems	išabejotai	išabejotoms	-	-
gal.	išabejotą	išabejotus	išabejotą	išabejotas	-	-
įnag.	išabejotu	išabejotais	išabejota	išabejotomis	-	-
viet.	išabejotame	išabejotuose	išabejotoje	išabejotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejotasis	išabejotieji	išabejotoji	išabejotosios	-	-
kilm.	išabejotojo	išabejotųjų	išabejotosios	išabejotųjų	-	-
naud.	išabejotajam	išabejotiesiems	išabejotajai	išabejotosioms	-	-
gal.	išabejotąjį	išabejotuosius	išabejotąją	išabejotąsias	-	-
įnag.	išabejotuoju	išabejotaisiais	išabejotąja	išabejotosiomis	-	-
viet.	išabejotajame	išabejotuosiuose	išabejotojoje	išabejotosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išabejota.
• Skiemenys: iš-a-be-jo-tas

išabejotas

1. tas, kurį išabejojo

Etimologija

<= išabejoti, išabejoja, išabejojo

---