iššokusių

Taip pat žr.: iššokusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iššokusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iššokęs, mot. g. iššokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššokęs	iššokę	iššokusi, iššokus	iššokusios	-	iššokę
kilm.	iššokusio	iššokusių	iššokusios	iššokusių	-	-
naud.	iššokusiam	iššokusiems	iššokusiai	iššokusioms	-	-
gal.	iššokusį	iššokusius	iššokusią	iššokusias	-	-
įnag.	iššokusiu	iššokusiais	iššokusia	iššokusiomis	-	-
viet.	iššokusiame	iššokusiuose	iššokusioje	iššokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššokusysis	iššokusieji	iššokusioji	iššokusiosios	-	-
kilm.	iššokusiojo	iššokusiųjų	iššokusiosios	iššokusiųjų	-	-
naud.	iššokusiajam	iššokusiesiems	iššokusiajai	iššokusiosioms	-	-
gal.	iššokusįjį	iššokusiuosius	iššokusiąją	iššokusiąsias	-	-
įnag.	iššokusiuoju	iššokusiaisiais	iššokusiąja	iššokusiosiomis	-	-
viet.	iššokusiajame	iššokusiuosiuose	iššokusiojoje	iššokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iššokęs, mot. g. iššokusi.

iššokusių

1. tas, kuris iššoko

Etimologija

<= iššokti, iššoka, iššoko

---